Viskas apie tai, kaip paruošti tinkamą gruntą augalų sodinimui

Dirvožemio struktūros analizė svarbi tuo, kad ją žinant bus aišku, ar gruntui pakanka laidumo vandeniui ir orui, ar reikia padaryti namų darbus ir sukurti reikiamas sąlygas mums patiems. Dirvožemio struktūrą (granuliometrinę sudėtį) galime išsiaiškinti atliekant lauko arba laboratorinius bandymus. Tyrinėjant patiems, pats geriausias būdas yra čiuopimas, kai galima jį paminkyti, pajusti šiurkštumą ar švelnumą, lipnumą ir pan. Kaip ir ką daryti pamatysite čia.

O ką daryti, jei turime vieną iš dviejų (ar abu) kraštutinumus. Tai - molingas dirvožemis arba smėlis.

Jei dirvožemis - molis, jį galima išlengvinti naudojant smėlį, perpuvusį mėšlą, nupjautą ir surinktą žolę, kalkių defekatą (išgaunama valant cukrinių runkelių syvus gesintomis kalkėmis), lapuočių pjuvenas, rudenį sugrėbtus lapus, šiaudus, sideratus ir sliekus. Visi šie dalykai padeda sukurti lengvesnę žemės struktūrą. Svarbu organines medžiagas įterpti ne giliau nei 5-10cm gylyyje. Tai daryti rekomenduojama tada, kai dirva yra pakankamai drėgna, kad fiziškai būtų lengva įterpti. Tinkamiausias laikas šiems darbams yra ruduo.

Jei dirvožemis - smėlis, prireiks 3-4 metų kantrybės, nes pagerinti jo greitai nepavyks. Reikėtų žinoti, kad smėlingi dirvožemiai tarpusavyje skiriasi rūgščiu pH ir mineralų kiekiu esančiu juose. Todėl turint smėlėtą dirvą, pirmiausia reikėtų patikrinti jos pH. Jei reikia nurūgštinti - įmaišome dolomitmilčių. Jei dirvos rūgtumas normalus, tuomet galima imtis dirvožemio gerinimo darbų. Dirvožemį reikėtų gerinti tris kartus per sezoną, įmaišant komposto, humuso, mėšlo ar sapropelio, rudenį nukritusių lapų ir šiek tiek neutralių durpių. Skaičiuojama maždaug taip - 1,5-2 kibirai pagerinimo į vieną kvadratinį metrą. Įterpiama iki 20cm gylio. Svarbu, kad visas organikos irimo procesas vyktų po žeme, o per laiką įsikūrę sliekai turėtų kuo maitintis.

Artėjant sodinimo sezonui, puikus laikas pagalvoti apie savo būsimus augalus ir dirvą, kurioje jie gyvens. Tam, kad jie jaustųsi gerai, reikia išanalizuoti dirvožemį - jo struktūrą, maistines medžiagas ir humuso kiekį dirvoje.

Grunto apžiūra - ištyrimas. Pirmiausia, reikėtų išnagrinėti turimą sodo dirvožemį, nes pagal tai mes galime nuspręsti, ar jis mums tinka toks koks yra, ar reikia jį pagerinti, kad sodinami augalai klestėtų.

Ruošiant tinkamą gruntą augalų sodinimui taip pat reikia nustatyti dirvos pH (rūgštumą) ir sužinoti, ar augalai gebės pasisavinti maisto medžiagas. Ir dar vienas dalykas- sužinoti kokiomis maisto medžiagomis turtingas dirvožemis. Dirvožemio rūgštumui (pH) nustatyti galime naudoti specialias lakmuso juosteles arba skaitmeninį pH matuoklį. Norint gauti kuo tikslesnį tyrimą, reikia paimti dirvos mėginius bent iš trijų vietų ir sulyginti gautus rezultatus. Pvz. jei dirvos pH yra mažas (2,6- 3,6), dauguma augalų sunkiai pasisavina azotą. Priežastis, kodėl rūgštėja dirvožemis galite rasti čia.

Taip pat svarbu ištirti gruntą ir dėl maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis, kad žinotume, ar augalai gaus viską, ko jiems reikia. Dėl šių tyrimų galima kreiptis į laboratoriją, nes savarankiškai maisto medžiagų dirvožemyje tiksliai įvertinti nepavyks. Pirminį įvertinimą galime pasidaryti atkreipiant dėmesį į jau augančius augalus ir jų rūšinę sudėtį. Apie svarbiausius dirvožemio mikroelementus ir jų reikšmę augalų mitybai galite sužinoti daugiau čia.