Dirvožemio rūgštėjimas

Kodėl yra svarbus dirvožemio pH ?

Nuo dirvožemio rūgštingumo (pH) priklauso maisto medžiagų tirpumas, o augalai pasisavina tik vandenyje ištirpusias medžiagas.

Kuomet dirva laba rūgšti, ten prisikaupia daug geležies, aliuminio ir mangano, o dėl to augalai sustoja augti ir vystytis. Taip pat būna sunku pasisavinti kalcį ir magnį, dėl to nesivysto augalų šaknynas. Rūgščios dirvos nemėgsta sliekai ir įv. bakterijos, kurios naudingos dirvos struktūrai gerinti, dėl to prarandamas laidumas vandeniui ir orui.

Yra augalų, kuriems būtinas rūgštus dirvožemis. Kaip pvz. labai rūgštų dirvožemį (pH 3,5- 4,5) mėgsta šilauogės ir spanguolės; (pH 4- 4,5) rododendrai, erikos, viržiai, azalijos, mahonijos, spanguolės, bruknės ir kt.

Kodėl mano dirvožemis rūgštus?- klausia dažnai sutikti žmonės. Klausimas atgal būna toks - o iš ko jūs sprendžiat, kad jis rūgštus? Dažnas įvardina, kad sprendžia iš pradėjusių augti samanų. Iš tiesų, dažnai dirvožemio rūgštėjimą išduoda samanos, tarsi iš niekur pradėję augti dirviniai asiūkliai, kritęs dirvožemio derlingumas- skurstantys augalai. Dirvožemio rūgštėjimas atsiranda dėl maisto medžiagų trūkumo, dėl cheminių priemonių naudojimo (ypač glifosatų), tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) arba rūgštaus lietaus (pH < 5,0) poveikio. Smėlio dirvos taip pat dažnai būna rūgščios, nes maisto medžiagos išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Kaip nurūgštinti dirvą? Dirvožemio rūgštumui sureguliuoti naudojami klintmilčiai, dolomitinės kalkės, kreida ir gesintos kalkės. Neutralizuojant rūgštumą lengvuose dirvožemiuose reikia mažiau kalkinių trąšų nei sunkiuose dirvožemiuose, o labai humusiniuose - daugiau trąšų, negu mažai humusiniuose.