Svarbiausi augalų mitybos elementai

Pakalbėkime apie tuos 3 elementus, nes tręšiant juos beveik visuomet rasime sudėtyje. Tai -AZOTAS, KALIS IR FOSFORAS.

Augalai, kaip ir žmonės, turi savo maisto poreikius, bet kotletų ir cepelinų jie nevalgo. Makroelementai ir mikroelementai- labai svarbūs mitybos elementai, kurie suteikia augalams jėgų augti, žydėti ir nokinti vaisius.

KALIS (K) - taip pat vienas iš pagrindinių augalų mineralinės mitybos elementų. Kalis gerina augalų krūmijimąsi, didina augalų derlingumą, mažina jautrumą ligoms, padeda išvengti apšąlimo ir sausros padarinių.

Kalio trūkumą galima pamatyti ant lapų- jie tampa gesvai margi, lapų kraštai ima ruduoti, džiūti. Taip pat galima pastebėti mažėjantį žydėjimą ar derlingumą. Šaknų sistema silpnėja ir dėl to sunkiai pasisavina vandenį ir maistines medžiagas. Augalai sunkiai pakelia stresą (šaltį ir kaitrą).

Kalio dažniausiai per daug nebūna, nebent tais atvejais, jei pertręšiama. Tuomet augalų lapai išsausėja, augalas blogai pasisavina vandenį. Perteklius gali blokuoti kitų maisto medžiagų pasisavinimą.

Svarbu tai, kad kai kurie iš požymių gali būti susiję ir su kitais augalų mitybos elementų trūkumais ar ligomis, todėl geriausia būtų atlikti dirvožemio tyrimą.

Kai trūksta azoto, pradeda džiūti augalų lapai, sulėtėja augimas. Jauni lapai būna šviesesni (blyškūs), gali nukristi

žiedpumpuriai ir dalis žiedų. Azotą augalai sunkiai pasisavina, jei dirva yra šalta, šlapia ir rūgšti (pH 2,6–3,6).

Kai azoto per daug, augalų lapai atrodo apvytę, nusvirę žemyn. Augalai būna ne tokie atsparūs ligoms, be to, azoto perteklius trukdo

augalams pasisavinti kalcį.

AZOTAS (N) yra pagrindinis augalų mineralinės mitybos elementas. Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje dažniausiai tiriamas pavasarį

ir daugiausia priklauso nuo: iškritusių kritulių kiekio, rudens vėlyvumo, temperatūros, įšalo trukmės žiemą ir dirvožemio granuliometrinės sudėties. Nuo azoto priklauso augalų žalioji masė.

FOSFORAS (P) yra elementas, su kuriuo susijęs augalų kvėpavimas, paveldimumas, krakmolo, cukraus ir riebalų sintezė. Kai yra

pakankamai dirvoje fosforo, augalai greičiau užaugina naujus lapus ir šaknis, greičiau pradeda žydėti ir bręsti.

Kai trūksta fosforo, augalai skursta. Kai trūksta šio elemento labai daug- lapai tampa violetiniai, apdžiūvę- žaliai rudi. Stiebas būna trumpas ir plonas.

Kai fosforo per daug, augalų lapai tama peršviečiami, pelenų spalvos, greitai apmiršta. Taip pat augalai blogai pasisavina mikroelementus. Fosforo per daug susikaupia tuomet, kai daug tręšiama ir mažai laistoma.